Vienos dienos maršrutas
Upė Žeimena
Žygio „Žeimena“ atkarpa ~20 km. Plauksite ~7 val.
Žeimeinos upė Jus pamalonins vingių gausa, smėlingu dugnu bei pakrantėmis, patogiomis stovyklavietėmis, ieškant vietos atsipūsti. Plaukiant Žeimenos upe atsiveria vaizdingi upės slėniai, nuo stačių klifų svyrančios pušys, atsispindinčios skaidriuose Žeimenos vandenyse.
Jeigu vengiate ekstremalumo suteikiančių upės kliūčių – nuvirtusių medžių, stambių akmenų – Žeimena Jums bus puikus pasirinkimas, kadangi čia srovė gana rami ir vandeninga. Šios kelionės metu jausitės atsipalaidavę, todėl spėsite dairytis ir gėrėtis gamtos gaiva ir grožiu. Ši kelionė Jūsų nenuvargins, bus patogu keliauti ir su vaikais.
Žeimena – tai dešinysis Neries upės intakas. Ji įteka į Nerį 213 km. nuo jos žiočių, ties Santaka. Žeimenos upės ilgis nuo ištakų Žeimenio ežere – apie 82 km; upės baseinas – apie 2800 km2. Jame gausu miškų, daug ežerų ir pelkių. Dėl to Žeimenos upė vandeninga visais metų laikais. Jos aukštupį sudaro švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Į Žeimenos vandenis įteka ir Labanoro regioninio parko girių upės: Kiauna ir Lakaja. Todėl ši Aukštaitijos „upių motina“ Žeimena – viena švariausių Lietuvoje.
Žeimenos dešinieji intakai – Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga; kairieji – Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Skerdiksna.
Vidutinis Žeimenos nuolydis – 46 cm/km, plotis aukštupyje yra 15 – 20 m, vidutinis gylis – 0,5 – 1,5 m.
Kelionė prasideda! Įveiksite ~20 km.
Kelionė baidarėmis prasidės Kaltanėnų miestelyje, iš karto už tilto dešiniajame Žeimenos upės krante. Upė srovena pro pievas, kuriose stūkso Kaltanėnų dvaro parko liepos. Link išplaukimo taško yra patogu privažiuoti automobiliu ir pasiruošti vingiuotai, maloniai kelionei.
Jeigu turite laiko iki starto pradžios, apsidairykite aplink: Kaltanėnų panoramoje išvysite neogotikinio stiliaus vieno bokšto Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią, pastatytą iš raudono molio plytų 1909-aisiais metais. Bažnyčia buvo statyta net šešis metus! Jeigu turite kelias minutes, nužingsniuokite iki Kaltanėnų dvaro svirnų. Tai dviejų aukštų, liaudiškojo klasicizmo statinys mediniais rąstais ręstas dar 1838-aisiais.
Plaukdami Žeimena pasroviui ~3 km. nuo starto, kairėje pusėje, įžiūrėsite Šakališkės kaimą ir ties juo pirmąjį Žeimenos dešinįjį intaką – Kiaunos upę.
Praplaukus intaką ir nusiyrus ~1,7 km., praplauksite dar vieną nedidelį kaimą – Naująją brastą. Dar už ~3 km. atrasite ir Luknos kaimą, ties kuriuo srovena antrasis Žeimenos dešinysis intakas – Luknelė. Ši upė nors ir trumpa (~15 km.), tačiau labai ekstremali: gausu medžių užtvarų, sunku prasilenkti, todėl maršrutų šia upe nesudarinėjame. Nuo Luknelės intako nuplaukus ~5 km., dešinėje Jūsų plaukimo pusėje pamatysite Jusių kaimą. Šalia šio kaimo yra trečiasis Žeimenos dešinysis intakas – žiotyse meldais apaugusi Sirgėlos upė. Ši upė yra neilga, pasižyminti silpna srove, tekančia iš Sirgelio ežerėlio.
Ties Sirgėlos upės žiotimis vieta baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Nuo Sirgėlos upės žiočių nuplaukus ~1 km ir įveikus du staigesnius Žeimenos vingius, praplauksite pro Žeimenos kairįjį intaką – trumputę Šventelės upę, kuria srovena Telio ežerėlio vandenys.
Už ~5 km. priplauksite Švenčionėlių miestelio krantus.
Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo aplink jį. Miesto augimą paskatino 1862-ais metais nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis ir, žinoma, geležinkelio stotis. Pro miestą taip pat buvo nutiestas ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, siekiantis Adutiškį. Deja, geležinkelių miestelio vardą pelniusi gyvenvietė 1900-ais m. kone visas sudegė. Kuo greičiau jį atstačius pradėjo kurtis pramonės įmonės ir jau 1907 m. virš miestelio stogų iškilo medinė bažnyčios kryžius, įsteigta mokykla. Miesto plėtra nesustojo, todėl 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. Po 4-erių metų pradėjo veikti degtukų šiaudelių fabrikas. Antrąjį pasaulinį karą Švenčionėliams sukėlė daug nuostolių: sunaikinta virš 200 pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos sušaudyta 8000 žmonių. Tačiau Švenčionėliai – nuolat atgimstantis miestas, todėl po karo miestas buvo greitai atstatytas. Kaip jis dabar gyvuoja galėsite pamatyti tuojau pat, kadangi Švenčionėliai – Jūsų finišas! Mieste galite nusipirkti maisto, vaistų, knygų, maloniai praleisti laiką kavinėse.
Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.