Vienos dienos maršrutas

Žygio „Trainiškis – Palūšė“ atkarpa ~24 km. Plauksite ~8 val.

Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškišulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškišulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.

Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.

Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.

Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.

Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės – spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 – 18 val., sekmadieniais – 10 – 15 val.).

Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per užtvanką baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!

Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir toliau plauksite Srovės upe. Pasiekus Almajos upės dešinįjį intaką iš Almajo ežero, Srovės upės vaga kryps į kairę. Už upės vingio praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa apie 650 metrų ilgio upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Nors Asėka turi platų vingį, bet srovė čia yra labai silpna. Upės krantuose išsilaiko drėgmė dėl gausios augmenijos, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos.

Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą.

Čia galite pasirinkti kelis variantus: arba be pertraukų tęsti maršrutą toliau arba nuplaukti į Papiliakalnę apsidairyti nuo Ladakalnio.

Jeigu norite aplankyti Ladakalnį, Jums reikia nuplaukti į priešingą ežero krantą, nukrypstant šiek tiek dešiniau (žemėlapyje Ladakalnio vieta pažymėta raudonu tašku). Ladakalnis – tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai – Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Aplankius Ladakalnį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu ladakalnio nelankėte ir esate ką tik atplaukę Asėkos upe, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.

Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.

Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė – pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?

Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai – gėlavandenės pintys – Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.

Sąsiauri ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.

Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite – laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala links Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite sąsmauką, kurią perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Sąsmaukos kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Ši vietovė taip pat turi savo įdomią istoriją: 1919 m., kuomet Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, per šį kaimą ėjo demarkacinė linija, skirianti Lietuvos ir Lenkijos okupuotas teritorijas. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis. Perplaukus ežerus dalijančią sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.

Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upę (dar vadinamą Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės – Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.

Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.

Taigi, praplaukus kairėje pusėje esantį Meironių kaimą ir dešinėje – Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą. Nuo šios vietos, laikantis kairės kranto linijos plaukite ~1,5 km. į rytinį Lūšių ežero krantą link Palūšės kaimo.

Palūšės kaimas – Jūsų finišas! Finišo tiesiojoje siūlome aplankyti Palūšės bažnyčią su varpine, nes tai – didžiausia kaimo istorinė įžymybė – medinė bažnyčia su varpine, pastatyti 1750 m! Užlipus akmenimis grįstais laiptais pamatysite, kad bažnyčia gerai restauruota ir yra jauki. Bažnyčia stūkso ant kalvos, nuo kurios atsiveria maloni akiai Lūšių ežero panorama.