Keturių – penkių dienų maršrutas
Aiseta – Kiauna – Žeimena – Dringis – Būka – Ginučiai
Pirmos dienos maršrutas (~16 km.; ~5 val.): Nuo upės Aiseta iki upės Kiauna
Antros dienos maršrutas (~? km.; ~? val.): Nuo upės Kiauna ež. iki upės Žeimena
Trečios dienos maršrutas (~10 km.; ~4 val.): Nuo upės Žeimena iki Vaišniųnų stovykl. (Dringio ež.)
Ketvirtos dienos maršrutas (~18 km.; ~6 val.): Nuo upės Būka iki Ginučiai
Pirmos dienos maršrutas
AISETA – Kiauna (~16 km., ~5 val.)
Aiseto ežeras – antras pagal dydį ilgiausių Lietuvos ežerų sąraše. Kuomet būsite pasirengę keliauti, įlipkite į baidares ir plaukite laikydamiesi kairiosios Aisetos krantinės. Plauksite 145 m. iki pat Aiseto upės ištakų.
Kuomet nuplauksite nepilną puskilometrį nuo Aisetos upės ištakų, praplauksite pro mediniu tilteliu, priklausančiu Paaisetės kaimui. Vėliau pro akis „praplauks“ viena, kita sodyba, įveiksite kelis Aisetos vingius o už ~0,6 km. upės vaga trumpam taps tiesesnė ir tokia bus ~1,3 km. Šią atkarpą atpažinsite iš nendrynų, užaugusių Aisetos krantuose. Už šios egzotiškos atkarpos upės vaga bus vingiuotesnė iki pat Utenos – Švenčionėlių geležinkelio tilto. Praplaukus po šiuo tiltu pamatysite už jo esančias senojo geležinkelio bėgių liekanas. Jau netoliese ir Kiauno ežeras, tačiau iki jo dar įveiksite 260 m. Aisetos gamtinių kliūčių ruožą, „nusėtą“ medžio užtvarų barikadomis. Įveikus visą tai įplauksite į Kiauno ežerą.
Kiauno ežere baidares nukreipkite palei dešinįjį krantą. Jį atpažinsite iš krantuose užaugusio vešlaus pušyno, kurio plotuose puikiai skamba poilsiautojų aidas J.
Nuplaukus nepilnus 2 km. Kiauno ežeru, ir visuomet laikantis dešinės kranto linijos, atrasite Kiaunos upės ištakas. Ištakomis nuplaukus ~100 m., prieš akis išvysite nedidelę nendrynais apaugusią salelę.
Kiauna vingiuota ir smagi upė vandens turiztams, kurioje linkime patirti malonių nuotykių!
Kiaunaos upe nuplaukus apie 0,4 km. praplauksite kairėje esantį Pakiaunio kaimą. Jame yra senovinė medinė dvaro sodyba, statyta 1900 – 1903 m.. Sodyba nuo upės nutolusi ~150 m.
Tęsiant žygį Pakiaunio kaimo gale palysite po tiltu ir iškart už jo įplauksite į Kiaunos kraštovaizdžio draustinį. Su draustinio gamta susitiksite plaukdami vis tolyn Kiaunos upe: pakrantės Jus džiugins turtinga augmenija, upę maitinančiais miškais, praplauksite pelkes, be kurių neapsieina mūsų gamta. Plaukiant pavasarį, pamatysite užtvankas, kurias bebrai surenčia iš šakų, kitos sausumos augmenijos, dumblo, vandens žolių bei kitų medžiagų, kurias šie „statybininkai“ randa gamtoje. Pasigrožėję bebrų „architektūra“, praplauksite daugybę kaimų: Stirnines, Briedines, Jakutiškį, Vasiuliškės kaimą, o tolėliau – Žvirbliškę, Kūrinių kaimą, atpažįstamą iš važiuojamojo tilto.
Nuo ką tik minėto Vasiuliškės kaimo ir prasidės ekstremalesni pojūčiai: praplauksite apvirtusius medžius, sraunius vingius, akmenų „kliūtis“. Gal Jums pasiseks ir išsimaudysite sraunioje Kiaunos srovėje! Nuotykių kupinesnė žygio atkarpa tęsis iki Kūrinių kaimo tilto.
Kuomet praplauksite po Kūrinių kaimo važiuojamuoju tiltu, jungiančiu Molėtų – Ignalinos kelią, plauksite vingiuota Kiauna apie 2 km., pakrantėse svirs jau seniai ten užaugę medžiai. Upės vaga po truputį taps tiesesnė, pasipuoš malonia akiai medžių alėja, palydinčia Jus į Gilūto ežerą.
Srovei padedant nusiirus į Gilūtą, baidares nukreipkite į kairę – rytų kryptį ir plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau patektumėte į Sekluočio ežerą.
Protakos dešinėje pusėje, pamatysite jaukią smėlėtą pakrantę. Čia galite pasinaudoti puikia proga pabraidyti, paplaukioti. Šioje poilsiavietėje galite įsikurti nakčiai, kad sukauptumėte jėgų įveikti likusią dalį maršruto.
Kitą dieną prieš iškeliaujant pasitikrinkite ar nepalikote stovyklavietėje šiukšlių!
Antros dienos maršrutas
Kiauna – Žeimena (~? km., ~?val.)
Praplaukus protaką ir įplaukus į Sekluotį, tikriausiai Jus pasveikins elegantiškosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai – rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną glostys aukštos vandens žolės. Dabar turbūt suprantate, kodėl gi ežeras gavo tokį pavadinimą J. Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę – pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio ežero.
Šis upeliūkštis yra Kiaunos upės dalis, tačiau kartais vadinamas Kernauja. Tuojau pat pamatysite Kuklių kaimą, apkabinusį upės krantus. Kukliuose, nepriplaukus betoninio tilto, atrasite išsilaipinimui patogų krantą, esantį dešinėje pusėje, pievelėje, kurioje galite atsipūsti.
Toliau plaukiant link Žeimenos upės, Kiaunos krantus nuties pušynai. Nuo Kuklių kaimo nuplaukus apie 2 km., srovė sulėtės po truputį nuplukdydama iki Kiaunos upės žiočių. Kiauna – pirmasis dešinysis Žeimenos upės intakas.
Į Žeimenos upę įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos santakoje esančiu Šakališkės kaimu. Santakoje turite sukti į kairę, kad už 400 m. galėtumėte išsilaipinti atokvėpiui Šakališkės kaimo krante arba, kiek tolėliau (už 3 km. nuo santakos) – Kaltanėnų miestelyje. Čia galite aplankyti iš raudonojo molio plytų pastatytą Kaltanėnų bažnyčią, išsiskiriančią XX a. pradžios neogotikiniu stiliumi. Bažnyčia pastatyta 1903 – 1909 m.
Praplaukus Kaltanėnų miestelį, pastebėsite kaip Žeimenos upė pradeda platėti – tai upės ištakos iš Žeimenų ežero.
Žeimenys – ilgiausią krantinę turintis ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis – daugiau nei 10 km., plotis ~0,5 km., o gylis ~24 m. Žeimenys kitus ežerus lenkia savo ilgiu, bet ne pločiu, todėl plaukiojant po Žeimenų įlankas juntamas vandens srovenimas į upę. Ežero krantai labiau panašūs į skardžius (iki 20 m. aukščio virš jūros lygio). Šie apaugę pušimis, smėlingi. Didelę dalį krantų užėmę nendrynai, meldai, savo ruožtų apkabinę ir čia stūksančias salas.
Be Šakarvos upelio į Žeimenio ežerą vakarinėje jo atšakoje įteka Jaurupės upelis, rytinėje dalyje įteka Laukupės ir Kretuonos upeliai. Ties Kaltanėnais iš ežero išteka Žeimena. Žeimenio ežere yra 14 nedidelių salų. Aplink ežerą yra išsidėstę Bajorų, Ožkinių, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis.
Patekus į ežerą laikykitės kairiojo kranto linijos. Praplaukus pirmąją salelę, ją aplenkus, nukreipkite baidares palei dešinįjį Žeimenų ežero krantą. Nuo Žeimenos upės ištakų įveikus ~4 km., turite pamatyti poilsiaviete krantine. Čia galite atsipūsti ir įsikurti nakvynei.
Už poilsiavietės, toje pačioje kranto pusėje, už ~0,5 km., yra Pakretuonos upelis. Jeigu paėjėsite nuo jo intako ~300 – 350 m., atrasite senąjį Pakretuonės vandens malūną, pastatytą šalia Kretuonos upelio. Malūnas puikuojasi įspūdingomis kaskadomis, po kuriomis visuomet smagu pasipliuškenti karštą vasaros dieną J ! Tiesa, šiuo metu čia įrengta poilsio ir sveikatingumo stovyklą, priklausanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Atvykę turistai už simbolinį mokestį į teritoriją įleidžiami, todėl gali pasimėgauti malūno teikiama vandens pramoga.
Trečios dienos maršrutas
Žeimenų ež. – Meiros (Asalnų stovykl.) (~? km., ~? val.)
Nuo Pakretuonos stovyklavietės turite plaukti Žeimenų ežeru šiaurine kryptimi link Šakarvų ežero. Neplaukite į įlankas, kad nenukryptumėte nuo maršruto. Priplaukę Žeimenų ir Šakarvų ežerų protaką – Šakarvos upeliuką, plaukite juo link Šakarvų ežero. Praplauksite po važiuojamuoju tiltu, po kuriuo išteka Šakarvos upelis ir tokiu būdų pateksite į Šakarvų ežerą.
Šakarvai – vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis – 40 m. Vidutinis ežero plotis – 0,35 km, ilgis – 2,5 km. Šakarvų ežeru plaukite išilgai link Protakos į Lūšių ežerą.
Patekus į Lūšių ežerą dešinėje krantinės pusėje pamatysite Palūšės bažnyčią su varpine, kuri didžiausia kaimo istorinė įžymybė – medinė bažnyčia su varpine, pastatyti 1750 m! Užlipus akmenimis grįstais laiptais pamatysite, kad bažnyčia gerai restauruota ir yra jauki. Bažnyčia stūkso ant kalvos, nuo kurios atsiveria maloni akiai Lūšių ežero panorama. Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, kažkada puošusi 1 Lito banknotus.
Jeigu neužsuksite į Palūšės kaimą, tik įplaukę į Lūšių ežerą taikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek kairiau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, kurio gale pamatysite protaką, krypstančią į kairę. Laikydamiesi dešinės kranto linijos plaukite per protaką, kol pateksite Asalnų ežerą. Dešinėje pamatysite Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol praplauksite dešinėje pusėje esantį Dringykščios upelio intaką.
Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per Sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.
Už Dringykščios upelio rasite Meiros (Asalnų) stovyklavietę. Ten įsikurkite nakčiai.
Ketvirtos dienos maršrutas
Upė Būka – Ginučiai (~15 km., ~5 val.)
Pradėjus plaukimą baidarėmis Utenykščio ežere, plaukite kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės aplenkiant Utenykščio ežero ragą. Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukite pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora. Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe. Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse. Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka – viena švariausių upių Lietuvoje!
Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė. Jūs žinote, kad upės vandens lygis tam tikrose vietovėje kinta, todėl dirbtiniu būdu būdavo keliamas vandens lygis kad užtikrinti optimalų sielių gabenimą. Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!
Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia galite atsipūsti po starto. Tačiau neužtrukite, juk kelionė ką tik prasidėjo!
Gali būti kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų. Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai – neskinkite ir nežalokite jų! Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos – pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs – kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!
Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX – XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį. Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m. Vėliau buvo pastatytos dar keturios.
Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės? Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose. Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą. Būkite darnūs, nebent norite išsimaudyti srauniuose Būkos vandenyse J.
Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą. Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę – laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.
Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar. Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę. Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!
Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas kviečiantis nusimaudyti. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių. Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.
Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti kuria kryptimi plaukti. Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.
YRA 2 PASIRINKIMAI KAIP PRAPLAUKTI BALUOŠO EŽERĄ:
Pirmas variantas (~1,5 km. ~20 min.) – nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
Antras variantas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) – susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė – vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.
JEIGU PASIRINKOTE ANTRĄJĮ VARIANTĄ:
Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą“ parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.
Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos – Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.
Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos. Plaukiant tolumoje pamatysite iškišulį. Iškyšulį apiplukus, jeigu dar turėsite laiko ir jėgų, galite trumpam įplaukti į įlanką ir pasisvečiuoti Trainiškio kaime, aplankant Trainiškio įžymybę – 800 metų amžiaus ąžuolą, kuris dėl 2016-aisiais metais įvykusios stiprios audros nugulė ant žemės. Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę!
Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškišulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškišulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.
Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.
Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.
FINIŠAS:
Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!
Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės – spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 – 18 val., sekmadieniais – 10 – 15 val.).