Trijų dienų maršrutas

BŪKA – Žeimena – ŠVENČIONĖLIAI

Pirmos dienos maršrutas (~21km.; ~8 val.): Nuo upės Būka iki Linkmeno ež.

Antros dienos maršrutas (~16 km.; ~5 val.): Nuo Linkmeno ež. iki Žeimenų ež.

Trečios dienos maršrutas (~23 km.; ~8 val.): Nuo Žeimenų ež. iki Švenčionėlių plaukiant Žeimeno upe

Pirmos dienos maršrutas

BŪKA – Linkmeno ež. (~21 km., ~8 val.)

Utenykščio ežere įšokę į baidares plaukite kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės aplenkiant Utenykščio ežero ragą. Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukite pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora. Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe. Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse. Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka – viena švariausių upių Lietuvoje!

Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė. Jūs žinote, kad upės vandens lygis tam tikrose vietovėje kinta, todėl dirbtiniu būdu būdavo keliamas vandens lygis kad užtikrinti optimalų sielių gabenimą. Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!

Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia galite atsipūsti po starto. Tačiau neužtrukite, juk kelionė ką tik prasidėjo!

Gali būti kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų. Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai – neskinkite ir nežalokite jų! Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos – pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs – kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!

Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX – XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį. Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m. Vėliau buvo pastatytos dar keturios.

Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės? Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose. Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą. Būkite darnūs, nebent norite išsimaudyti srauniuose Būkos vandenyse J.

Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą. Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę – laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.

Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar. Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę. Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!

Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas kviečiantis nusimaudyti. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių. Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.

Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti kuria kryptimi plaukti. Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.

YRA 2 PASIRINKIMAI KAIP PRAPLAUKTI BALUOŠO EŽERĄ:

Pirmas pasirinkimas (~1,5 km. ~20 min.) – nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.

Antras pasirinkimas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) – susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė – vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.

Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą” parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.

Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos – Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.

Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos. Plaukiant tolumoje pamatysite iškyšulį. Iškyšulį apiplaukus, jeigu dar turėsite laiko ir jėgų, galite trumpam įplaukti į įlanką ir pasisvečiuoti Trainiškio kaime, aplankant Trainiškio įžymybę – 800 metų amžiaus ąžuolą, kuris dėl 2016-aisiais metais įvykusios stiprios audros nugulė ant žemės. Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę!

Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškyšulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškyšulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.

Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.

Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.

Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.

Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės – spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 – 18 val., sekmadieniais – 10 – 15 val.).

Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per užtvanką baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!

Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir toliau plauksite Srovės upe. Pasiekus Almajos upės dešinįjį intaką iš Almajo ežero, Srovės upės vaga kryps į kairę.

I-osios naknyvės pirmas variantas

JEIGU NORITE PERNAKVOTI „ALMAJO“ STOVYKLAVIETĖJE, Jums reikia plaukti upe Almaja į Almajo ežerą. Almajos upės vaga sukite į dešinę, plaukiant prieš srovę tiesiai į Almajo ežerą. Upės ištakose galite pajausti jos pasipriešinimą, tačiau įplaukus į ežerą pailsėsite. Almajo ežere plaukite laikantis dešiniojo kranto ir po truputį irkluojant praplauksite smailiagalį iškyšulį bei pamatysite Almajo poilsiavietę.

Pusę maršruto įveikėte: Almajo stovyklavietė Jūsų pusiaukelė, čia galite pailsėti bei išmesti kelionės metu susikaupusias šiukšles į vietos konteinerius ir įsikurti stovyklavietėje.

PERNAKVOJUS „ALMAJO“ STOVYKLAVIETĖJE:

Plaukiant iš stovyklavietės, laikykitės kairiosios kranto linijos. Almajo ežero ištakose, plaukiant trumpa Almajos upe pateksite į priešais atsiveriančią upių sankirtą – laikykitės dešinės pusės ir plaukite pasroviui – taip pateksite į Srovės upę, kurios vaga po trumputį vingiuos į kairę. Už upės vingio praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Dėl gausios medžių ir žolynų augmenijos upės krantuose išsilaiko drėgmė, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos. Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos.

Čia galite pasirinkti kelis variantus: arba be pertraukų tęsti maršrutą toliau arba nuplaukti į Papiliakalnę apsidairyti nuo Ladakalnio.

Jeigu norite aplankyti Ladakalnį, Jums reikia nuplaukti į priešingą ežero krantą, nukrypstant šiek tiek dešiniau (žemėlapyje Ladakalnio vieta pažymėta raudonu tašku). Ladakalnis – tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai – Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Aplankius Ladakalnį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu Ladakalnio nelankėte ir esate ką tik atplaukę Asėkos upe, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

II-osios nakvynės antras variantas

JEIGU PASIRINKOTE TOLĖLIAU ESANČIĄ „LINKMENO“ POILSIAVIETĘ

Už Srovės upės vingio į kairę praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Dėl gausios medžių ir žolynų augmenijos upės krantuose išsilaiko drėgmė, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos.

Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos. Už plačios įlankos atrasite Linkmeno stovyklavietę. Čia galite įsikurti ir kaupti jėgas sekančios dienos žygiui.

Jeigu norite aplankyti kitame Linkmeno krante esantį Ladakalnį, tai darykite iš ryto – saulei tekant. Jums reikia nuplaukti į žemėlapyje pažymėtą vietą pavadinimu Papiliakalnė. Ladakalnis – tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai – Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Jeigu aplankius Ladakalnį, iš karto leidžiatės į žygį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu Ladakalnio nelankėte ir judate nuo Linkmeno stovyklavietės, laikydamiesi kairiojo kranto linijos plaukite atgal, iš kur vakar atplaukėte. Turite praplaukti Asėkos upės žiotis ir toliau laikantis kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Antros dienos maršrutas

LINKMENŲ EŽ. – Žeimenų ež. (~16 km., ~5 val.) Plaukiama link Šakarvos

Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.

Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.

Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė – pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?

Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai – gėlavandenės pintys – Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.

Sąsiauri ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.

Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite – laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala links Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite sąsmauką, kurią perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Sąsmaukos kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Ši vietovė taip pat turi savo įdomią istoriją: 1919 m., kuomet Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, per šį kaimą ėjo demarkacinė linija, skirianti Lietuvos ir Lenkijos okupuotas teritorijas. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis. Perplaukus ežerus dalijančią sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.

Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upės protaką (dar vadinamos Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės – Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.

Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.

Taigi, praplaukus kairėje pusėje esantį Meironių kaimą ir dešinėje – Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą. Jeigu norite aplankyti Palūšės kaimą, nuo šios vietos, laikantis kairės kranto linijos, plaukite ~1,5 km. į rytinį Lūšių ežero krantą link Palūšės kaimo.

Dar plaukiant matysite Palūšės bažnyčią su varpine, kuri didžiausia kaimo istorinė įžymybė – medinė bažnyčia su varpine, pastatyti 1750 m! Užlipus akmenimis grįstais laiptais pamatysite, kad bažnyčia gerai restauruota ir yra jauki. Bažnyčia stūkso ant kalvos, nuo kurios atsiveria maloni akiai Lūšių ežero panorama. Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, kažkada puošusi 1 Lito banknotus.

Jeigu neužsuksite į Palūšės kaimą, tik įplaukę į Lūšių ežerą taikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek dešiniau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, kurio gale pamatysite protaką, krypstančią į dešinę. Laikydamiesi kranto linijos plaukite per protaką, kol pateksite Šakarvų ežerą.

Šakarvai – vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis – 40 m. Vidutinis ežero plotis – 0,35 km, ilgis – 2,5 km. Šakarvų ežeru plaukite iki pat galo. Pastebėsite važiuojamąjį tiltą, po kuriuo išteka Šakarvos upelis, jungiantis Šakarvų ir Žeimenio ežerus.

Žeimenys – ilgiausią krantinę turintis ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis – daugiau nei 10 km., plotis ~0,5 km., o gylis ~24 m. Žeimenys kitus ežerus lenkia savo ilgiu, bet ne pločiu, todėl plaukiojant po Žeimenų įlankas juntamas vandens srovenimas į upę. Ežero krantai labiau panašūs į skardžius (iki 20 m. aukščio virš jūros lygio). Šie apaugę pušimis, smėlingi. Didelę dalį krantų užėmę nendrynai, meldai, savo ruožtų apkabinę ir čia stūksančias salas.

Be Šakarvos upelio į Žeimenio ežerą vakarinėje jo atšakoje įteka Jaurupės upelis, rytinėje dalyje įteka Laukupės ir Kretuonos upeliai. Ties Kaltanėnais iš ežero išteka Žeimena. Žeimenio ežere yra 14 nedidelių salų. Aplink ežerą yra išsidėstę Bajorų, Ožkinių, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis.

Plaukiant pagrindine ežero vaga už maždaug 4 km., kairėje pusėje pamatysite „T“ formos lieptą. Už liepto pastebėsite Kretuonos upelį, ištekantį iš Kretuonos ežero. Kretuonos ežeras yra didžiausias Aukštaitijos nacionaliniame parke ir dėl didžiulės saugomų paukščių įvairovės paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Mokslininkai Kretuono ežere yra aptikę IX tūkstantmečio per. Kr. gyvenviečių liekanų.

Jeigu paėjėsite 350 m. nuo Žeimenų kranto, atrasite senąjį Pakretuonės vandens malūną, pastatytą šalia Kretuonos upelio. Malūnas puikuojasi įspūdingomis kaskadomis, po kuriomis visuomet smagu pasipliuškenti karštą vasaros dieną J ! Tiesa, šiuo metu čia įrengta poilsio ir sveikatingumo stovyklą, priklausanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Atvykę turistai už simbolinį mokestį į teritoriją įleidžiami, todėl gali pasimėgauti malūno teikiama vandens pramoga.

Nuo Kretuonos upelio žiočių nuplaukus apie pusę kilometro, pušynu apaugusiame krante rasite stovyklavietę, kurioje galėsite apsistoti nakvynei.

Trečios dienos maršrutas

ŽEIMENŲ EŽ. – Švenčionėliai (~23 km., ~8 val.)

Nuo Pakretuonos stovyklavietės nuplaukus ~4 km., daugiausia dešinėje Žeimenų ežero pusėje, matysite Kaltanėnų miestelį. Plaukiant vingiuotu ir siauru Žeimenų ežeru ir laikantis dešinės kranto linijos, plaukiant link Kaltanėnų, Jūs pateksite į Žeimenos upę!

Nuo Kaltanėnų miestelio, praplauksite po tiltu, esančiu virš Žeimenos upės. Žeimena srovena pro pievas, kuriose stūkso Kaltanėnų dvaro parko liepos. Link išplaukimo taško yra patogu privažiuoti automobiliu ir pasiruošti vingiuotai, maloniai kelionei.

Jeigu turite laiko iki starto pradžios, apsidairykite aplink: Kaltanėnų panoramoje išvysite neogotikinio stiliaus vieno bokšto Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią, pastatytą iš raudono molio plytų 1909-aisiais metais. Bažnyčia buvo statyta net šešis metus! Jeigu turite kelias minutes, nužingsniuokite iki Kaltanėnų dvaro svirnų. Tai dviejų aukštų, liaudiškojo klasicizmo statinys mediniais rąstais ręstas dar 1838-aisiais.

Plaukdami Žeimena pasroviui ~3 km. nuo starto, kairėje pusėje, įžiūrėsite Šakališkės kaimą ir ties juo pirmąjį Žeimenos dešinįjį intaką – Kiaunos upę.

Praplaukus intaką ir nusiyrus ~1,7 km., praplauksite dar vieną nedidelį kaimą – Naująją brastą. Dar už ~3 km. atrasite ir Luknos kaimą, ties kuriuo srovena antrasis Žeimenos dešinysis intakas – Luknelė. Ši upė nors ir trumpa (~15 km.), tačiau labai ekstremali: gausu medžių užtvarų, sunku prasilenkti, todėl maršrutų šia upe nesudarinėjame. Nuo Luknelės intako nuplaukus ~5 km., dešinėje Jūsų plaukimo pusėje pamatysite Jusių kaimą. Šalia šio kaimo yra trečiasis Žeimenos dešinysis intakas – žiotyse meldais apaugusi Sirgėlos upė. Ši upė yra neilga, pasižyminti silpna srove, tekančia iš Sirgelio ežerėlio.

Ties Sirgėlos upės žiotimis vieta baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.

Nuo Sirgėlos upės žiočių nuplaukus ~1 km ir įveikus du staigesnius Žeimenos vingius, praplauksite pro Žeimenos kairįjį intaką – trumputę Šventelės upę, kuria srovena Telio ežerėlio vandenys. Pasukite Šventelės upe į kairę, kad įplauktumėte į Telio ežerą. Telio ežere laikykitės dešinės kranto linijos ir nuplaukus daugiau nei pusę ežero krantinės, už pusiasalio atrasite stovyklavietę.

Antros dienos maršrutas

Telys – ŽEIMENA (~14 km., 5 val.)

Iš Telio ežero stovyklavietės gryžkite į Šventelės upę, laikantis kairiojo kranto linijos. Iš Šventelės upės tuojau pat pateksite į Žeimeną. Už ~5 km. nuo Šventelės ir Žeimenos santakos priplauksite Švenčionėlių miestelio krantus.

Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo aplink jį. Miesto augimą paskatino 1862-ais metais nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis ir, žinoma, geležinkelio stotis. Pro miestą taip pat buvo nutiestas ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, siekiantis Adutiškį. Deja, geležinkelių miestelio vardą pelniusi gyvenvietė 1900-ais m. kone visas sudegė. Kuo greičiau jį atstačius pradėjo kurtis pramonės įmonės ir jau 1907 m. virš miestelio stogų iškilo medinė bažnyčios kryžius, įsteigta mokykla. Miesto plėtra nesustojo, todėl 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. Po 4-erių metų pradėjo veikti degtukų šiaudelių fabrikas. Antrąjį pasaulinį karą Švenčionėliams sukėlė daug nuostolių: sunaikinta virš 200 pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos sušaudyta 8000 žmonių. Tačiau Švenčionėliai – nuolat atgimstantis miestas, todėl po karo miestas buvo greitai atstatytas. Mieste galite nusipirkti maisto, vaistų, knygų, maloniai praleisti laiką kavinėse.

FINIŠAS:

Išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.