Trijų dienų maršrutas
Upė Aiseta – Upė Kiauna – upė Žeimena (nuo ež. Juodieji Lakajai iki Liūlinės km.)
Pirmos dienos maršrutas (~15 km.; ~5 val.): Nuo ež. Juodieji Lakajai, upe Kiauna iki Sekluočio ež.
Antros dienos maršrutas (~14 km.; ~4,7 val.): Nuo Sekluočio ež. Žeimenos upe iki Telio ež.
Trečios dienos maršrutas (~19,1 km.; ~6,4 val.): Nuo Telio ež. iki Liūlinės km. plaukiant Žeimeno upe
Rytų Lietuvos upės – Aisetą, Kiauną ir Žeimeną skirtos tiems, kurie nenusiteikę didelę dalį laiko plaukti ežerais ar lankytis piliakalniuose bei kitose žinomose vietovėse. Kiauna patiks ekstremalesnių pojūčių mėgėjams – tai viena labiausiai vingiuotų Rytų Aukštaitijos upių, besidriekianti per Labanoro miškus ir pelkes. Dviejų dienų baidarių žygis prasideda stovyklavietėje, kuri įsikūrusi maloniais peizažais pasižyminčio Aiseto ežero gale.
Pirmos dienos maršrutas
Nuo ež. Juodieji Lakajai, upe Kiauna iki Sekluočio ež. (~15 km.; ~5 val.)
Aiseto ežeras – antras pagal dydį ilgiausių Lietuvos ežerų sąraše. Kuomet būsite pasirengę keliauti, įlipkite į baidares ir plaukite laikydamiesi kairiosios Aisetos krantinės. Plauksite 145 m. iki pat Aiseto upės ištakų.
Kuomet nuplauksite nepilną puskilometrį nuo Aisetos upės ištakų, praplauksite pro mediniu tilteliu, priklausančiu Paaisetės kaimui. Vėliau pro akis „praplauks“ viena, kita sodyba, įveiksite kelis Aisetos vingius o už ~0,6 km. upės vaga trumpam taps tiesesnė ir tokia bus ~1,3 km. Šią atkarpą atpažinsite iš nendrynų, užaugusių Aisetos krantuose. Už šios egzotiškos atkarpos upės vaga bus vingiuotesnė iki pat Utenos – Švenčionėlių geležinkelio tilto. Praplaukus po šiuo tiltu pamatysite už jo esančias senojo geležinkelio bėgių liekanas. Jau netoliese ir Kiauno ežeras, tačiau iki jo dar įveiksite 260 m. Aisetos gamtinių kliūčių ruožą, „nusėtą“ medžio užtvarų barikadomis. Įveikus visą tai įplauksite į Kiauno ežerą.
Kiauno ežere baidares nukreipkite palei dešinįjį krantą. Jį atpažinsite iš krantuose užaugusio vešlaus pušyno, kurio plotuose puikiai skamba poilsiautojų aidas J.
Nuplaukus nepilnus 2 km. Kiauno ežeru, ir visuomet laikantis dešinės kranto linijos, atrasite Kiaunos upės ištakas. Ištakomis nuplaukus ~100 m., prieš akis išvysite nedidelę nendrynais apaugusią salelę.
Kiauna vingiuota ir smagi upė vandens turiztams, kurioje linkime patirti malonių nuotykių!
Kiaunaos upe nuplaukus apie 0,4 km. praplauksite kairėje esantį Pakiaunio kaimą. Jame yra senovinė medinė dvaro sodyba, statyta 1900 – 1903 m.. Sodyba nuo upės nutolusi ~150 m.
Tęsiant žygį Pakiaunio kaimo gale palysite po tiltu ir iškart už jo įplauksite į Kiaunos kraštovaizdžio draustinį. Su draustinio gamta susitiksite plaukdami vis tolyn Kiaunos upe: pakrantės Jus džiugins turtinga augmenija, upę maitinančiais miškais, praplauksite pelkes, be kurių neapsieina mūsų gamta. Plaukiant pavasarį, pamatysite užtvankas, kurias bebrai surenčia iš šakų, kitos sausumos augmenijos, dumblo, vandens žolių bei kitų medžiagų, kurias šie „statybininkai“ randa gamtoje. Pasigrožėję bebrų „architektūra“, praplauksite daugybę kaimų: Stirnines, Briedines, Jakutiškį, Vasiuliškės kaimą, o tolėliau – Žvirbliškę, Kūrinių kaimą, atpažįstamą iš važiuojamojo tilto.
Nuo ką tik minėto Vasiuliškės kaimo ir prasidės ekstremalesni pojūčiai: praplauksite apvirtusius medžius, sraunius vingius, akmenų „kliūtis“. Gal Jums pasiseks ir išsimaudysite sraunioje Kiaunos srovėje! Nuotykių kupinesnė žygio atkarpa tęsis iki Kūrinių kaimo tilto.
Kuomet praplauksite po Kūrinių kaimo važiuojamuoju tiltu, jungiančiu Molėtų – Ignalinos kelią, plauksite vingiuota Kiauna apie 2 km., pakrantėse svirs jau seniai ten užaugę medžiai. Upės vaga po truputį taps tiesesnė, pasipuoš malonia akiai medžių alėja, palydinčia Jus į Gilūto ežerą.
Srovei padedant nusiirus į Gilūtą, baidares nukreipkite į kairę – rytų kryptį ir plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau patektumėte į Sekluočio ežerą.
Protakos dešinėje pusėje, pamatysite jaukią smėlėtą pakrantę. Čia galite pasinaudoti puikia proga pabraidyti, paplaukioti. Šioje poilsiavietėje galite įsikurti nakčiai, kad sukauptumėte jėgų įveikti likusią dalį maršruto.
Kitą dieną prieš iškeliaujant pasitikrinkite ar nepalikote stovyklavietėje šiukšlių!
Antros dienos maršrutas
Nuo Sekluočio ež. Žeimenos upe iki Telio ež. (~14 km.; ~4,7 val.)
Praplaukus protaką ir įplaukus į Sekluotį, tikriausiai Jus pasveikins elegantiškosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai – rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną glostys aukštos vandens žolės. Dabar turbūt suprantate, kodėl gi ežeras gavo tokį pavadinimą J. Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę – pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio ežero.
Šis upeliūkštis yra Kiaunos upės dalis, tačiau kartais vadinamas Kernauja. Tuojau pat pamatysite Kuklių kaimą, apkabinusį upės krantus. Kukliuose, nepriplaukus betoninio tilto, atrasite išsilaipinimui patogų krantą, esantį dešinėje pusėje, pievelėje, kurioje galite atsipūsti.
Toliau plaukiant link Žeimenos upės, Kiaunos krantus nuties pušynai. Nuo Kuklių kaimo nuplaukus apie 2 km., srovė sulėtės po truputį nuplukdydama iki Kiaunos upės žiočių. Kiauna – pirmasis dešinysis Žeimenos upės intakas.
Į Žeimenos upę įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos santakoje esančiu Šakališkės kaimu. Santakoje galite sukti į kairę, kad už 400 m. galėtumėte išsilaipinti Šakališkės kaimo krante arba, kiek tolėliau (už 3 km. nuo santakos) – Kaltanėnų miestelyje. Čia galite aplankyti iš raudonojo molio plytų pastatytą Kaltanėnų bažnyčią, išsiskiriančią XX a. pradžios neogotikiniu stiliumi. Bažnyčia pastatyta 1903 – 1909 m.
Jeigu lankytinos vietos Jūsų nedomina, laikykitės pagrindinės Žeimenos upės vagos (plauksite pasroviui). Praplaukus intaką ir nusiyrus ~1,7 km., praplauksite dar vieną nedidelį kaimą – Naująją brastą. Dar už ~3 km. atrasite ir Luknos kaimą, ties kuriuo srovena antrasis Žeimenos dešinysis intakas – Luknelė. Ši upė nors ir trumpa (~15 km.), tačiau labai ekstremali: gausu medžių užtvarų, sunku prasilenkti, todėl maršrutų šia upe nesudarinėjame. Nuo Luknelės intako nuplaukus ~5 km., dešinėje Jūsų plaukimo pusėje pamatysite Jusių kaimą. Šalia šio kaimo yra trečiasis Žeimenos dešinysis intakas – žiotyse meldais apaugusi Sirgėlos upė. Ši upė yra neilga, pasižyminti silpna srove, tekančia iš Sirgelio ežerėlio.
Ties Sirgėlos upės žiotimis vieta baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Nuo Sirgėlos upės žiočių nuplaukus ~1 km ir įveikus du staigesnius Žeimenos vingius, praplauksite pro Žeimenos kairįjį intaką – trumputę Šventelės upę, kuria srovena Telio ežerėlio vandenys. Pasukite Šventelės upe į kairę, kad įplauktumėte į Telio ežerą. Telio ežere laikykitės dešinės kranto linijos ir nuplaukus daugiau nei pusę ežero krantinės, už pusiasalio atrasite stovyklavietę.
Trečios dienos maršrutas
Nuo Telio ež. iki Liūlinės km. plaukiant Žeimeno upe (~19,1 km.; ~6,4 val.)
Iš Telio ežero stovyklavietės gryžkite į Šventelės upę, laikantis kairiojo kranto linijos. Iš Šventelės upės tuojau pat pateksite į Žeimeną.
Už ~5 km. nuo Šventelės ir Žeimenos santakos priplauksite Švenčionėlių miestelio krantus.
Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo aplink jį. Miesto augimą paskatino 1862-ais metais nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis ir, žinoma, geležinkelio stotis. Pro miestą taip pat buvo nutiestas ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, siekiantis Adutiškį. Deja, geležinkelių miestelio vardą pelniusi gyvenvietė 1900-ais m. kone visas sudegė. Kuo greičiau jį atstačius pradėjo kurtis pramonės įmonės ir jau 1907 m. virš miestelio stogų iškilo medinė bažnyčios kryžius, įsteigta mokykla. Miesto plėtra nesustojo, todėl 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. Po 4-erių metų pradėjo veikti degtukų šiaudelių fabrikas. Antrąjį pasaulinį karą Švenčionėliams sukėlė daug nuostolių: sunaikinta virš 200 pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos sušaudyta 8000 žmonių. Tačiau Švenčionėliai – nuolat atgimstantis miestas, todėl po karo miestas buvo greitai atstatytas. Mieste galite nusipirkti maisto, vaistų, knygų, maloniai praleisti laiką kavinėse.
Jeigu bus noro, atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.
Kelionę tęsiant toliau, plaukite Žeimenos upe link Liūlinės kaimo. Nuo Švenčionėlių upes papildys pelkės, miškai. Kur ne kur praplauksite upės įlankas,- nesusimaišykite su kitų upių santakomis. Žeimenos upės tikrąją kryptį atpažinsite iš vandens srovenimo ir augmenijos judėjimo joje.
Nuo Švenčionėlių įveikus ~8 km, dešinėje pusėje pamatysite Garnio kaimą. Praplaukus gyvenvietę pajusite, kad Žeimena tampa vis labiau vingiuota. Nuplaukus likusią trajektoriją atsidursite Lakajos ir Žeimenos santakoje. Upių santakos dešinėje pusėje pamatysite kaimą, vadinamą Santaka. Nuo čia iki pat finišo plaukite ~1,5 km, ir pasieksite Liūlinės kaimą, kuriame yra Jūsų finišas! Iš karto, praplaukus po betoniniu tiltu, prisišvartuokite dešinėje pusėje.