Dviejų dienų maršrutas

Žeimenų ež. – Žeimenos upė (Nuo Šakarvos km. iki Liūlinės km.)

Žeimeno ež. (nuo Šakarvos) – Telio ež. – Liūlinė

 

Pirmos dienos maršrutas: Nuo Šakarvų ež., Žeimenų ežeru ir Žeimeno upe iki Telio ež. stovyklavietės (~21 km., ~7 val.)

Antros dienos maršrutas:  Nuo Telio ež. stovyklavietės, Žeimenos upe iki Liūlinės km. (~22,6 km., 7,5 val.)

 

Žeimena – Rytų Aukštaitijos upių ir ežerų motina. Žeimena traukte traukia vandens turistus savo plačiais ir vaizdingais slėniais, smėlingais, pušynų gobiamais skardžiais, skaidriu vandeniu ir smėlėtu upės dugnu. Žeimena sužavi grakščiais vingiais, puikiomis stovyklavietėms prie krantų.

Tai labai patogi upė – kelio čia nepastos dirbtinės ar gamtinės kliūtys. Vanduo visada skaidrus, srovė – rami ir vandeninga. Todėl plaukti baidarėmis čia malonu tiems, kurie pageidauja nesunkiai keliauti upe, nori gėrėtis gražiais vaizdais bei tiems, kurie keliauja su vaikais ir nori jaustis saugūs.

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas. Ji įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santaka. Žeimenos upės ilgis nuo ištakų Žeimenio ežere – apie 82 km; upės baseinas – apie 2800 km2. Jame gausu miškų, daug ežerų ir pelkių. Dėl to Žeimenos upė vandeninga visais metų laikais. Jos aukštupį sudaro švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Žeimenos vandenis papildo ir Labanoro regioninio parko girių upės, tokios kaip Kiauna ir Lakaja. Todėl ši Aukštaitijos „upių motina“ – viena švariausių Lietuvoje.

Žeimenos dešinieji intakai – Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga; kairieji – Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Skerdiksna.

Vidutinis Žeimenos nuolydis – 46 cm/km, plotis aukštupyje yra 15 – 20 m, vidutinis gylis – 0,5 – 1,5 m.

 

Pirmos dienos maršrutas

Nuo Šakarvų ež., Žeimenų ežeru ir Žeimeno upe iki Telio ež. stovyklavietės (~21 km., ~7 val.)

Žygį baidarėmis pradėsite neilgoje Šakarvos ir Žeimenos ežerų protakoje, besidriekiančioje link šiaurinio Žeimenio ežero galo.

Žeimenys – ilgiausią krantinę turintis ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis – daugiau nei 10 km., plotis ~0,5 km., o gylis ~24 m. Žeimenys kitus ežerus lenkia savo ilgiu, bet ne pločiu, todėl plaukiojant po Žeimenų įlankas juntamas vandens srovenimas į upę. Ežero krantai labiau panašūs į skardžius (iki 20 m. aukščio virš jūros lygio). Šie apaugę pušimis, smėlingi. Didelę dalį krantų užėmę nendrynai, meldai, savo ruožtų apkabinę ir čia stūksančias salas.

Į Žeimenis įteka daugybė upių ir upelių: Šakarva, Jaurupė, Laukupė, Kretuona. Žeimenų ežeras, prikaupęs vandens jį nuolatos atiduoda Žeimenos upei, nešančią savo vandenis į Nerį, o ši į Nemuną.

Žeimenų ežere yra net 14 salų ir salelių, kurios yra negyvenamos. Tačiau aplink ežerą išsidėsčiusios keturios gyvenvietės: Bajorai, Ožkiniai, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis, link kurio plaukiate.

Plaukiant pagrindine ežero vaga už maždaug 4 km., kairėje pusėje pamatysite „T“ formos lieptą. Už liepto pastebėsite Kretuonos upelį, ištekantį iš Kretuonos ežero. Kretuonos ežeras yra didžiausias Aukštaitijos nacionaliniame parke ir dėl didžiulės saugomų paukščių įvairovės paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Mokslininkai Kretuono ežere yra aptikę IX tūkstantmečio per. Kr. gyvenviečių liekanų.

Jeigu paėjėsite 350 m. nuo Žeimenų kranto, atrasite senąjį Pakretuonės vandens malūną, pastatytą šalia Kretuonos upelio. Malūnas puikuojasi įspūdingomis kaskadomis, po kuriomis visuomet smagu pasipliuškenti karštą vasaros dieną J ! Tiesa, šiuo metu čia įrengta poilsio ir sveikatingumo stovyklą, priklausanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Atvykę turistai už simbolinį mokestį į teritoriją įleidžiami, todėl gali pasimėgauti malūno teikiama vandens pramoga.

Nuo Pakretuonos upelio nuplaukus apie 4,5 km., daugiausia dešinėje Žeimenų ežero pusėje matysite Kaltanėnų miestelį. Plaukiant vingiuotu ir siauru Žeimenų ežeru ir laikantis dešinės kranto linijos, plaukiant link Kaltanėnų, Jūs pateksite į Žeimenos upę!

Nuo Kaltanėnų miestelio, praplauksite po tiltu, esančiu virš Žeimenos upės. Žeimena srovena pro pievas, kuriose stūkso Kaltanėnų dvaro parko liepos. Link išplaukimo taško yra patogu privažiuoti automobiliu ir pasiruošti vingiuotai, maloniai kelionei.

Jeigu turite laiko iki starto pradžios, apsidairykite aplink: Kaltanėnų panoramoje išvysite neogotikinio stiliaus vieno bokšto Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią, pastatytą iš raudono molio plytų 1909-aisiais metais. Bažnyčia buvo statyta net šešis metus! Jeigu turite kelias minutes, nužingsniuokite iki Kaltanėnų dvaro svirnų. Tai dviejų aukštų, liaudiškojo klasicizmo statinys mediniais rąstais ręstas dar 1838-aisiais.

Plaukdami Žeimena pasroviui ~3 km. nuo starto, kairėje pusėje, įžiūrėsite Šakališkės kaimą ir ties juo pirmąjį Žeimenos dešinįjį intaką – Kiaunos upę.

Praplaukus intaką ir nusiyrus ~1,7 km., praplauksite dar vieną nedidelį kaimą – Naująją brastą. Dar už ~3 km. atrasite ir Luknos kaimą, ties kuriuo srovena antrasis Žeimenos dešinysis intakas – Luknelė. Ši upė nors ir trumpa (~15 km.), tačiau labai ekstremali: gausu medžių užtvarų, sunku prasilenkti, todėl maršrutų šia upe nesudarinėjame. Nuo Luknelės intako nuplaukus ~5 km., dešinėje Jūsų plaukimo pusėje pamatysite Jusių kaimą. Šalia šio kaimo yra trečiasis Žeimenos dešinysis intakas – žiotyse meldais apaugusi Sirgėlos upė. Ši upė yra neilga, pasižyminti silpna srove, tekančia iš Sirgelio ežerėlio.

Ties Sirgėlos upės žiotimis vieta baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.

Nuo Sirgėlos upės žiočių nuplaukus ~1 km ir įveikus du staigesnius Žeimenos vingius, praplauksite pro Žeimenos kairįjį intaką – trumputę Šventelės upę, kuria srovena Telio ežerėlio vandenys. Pasukite Šventelės upe į kairę, kad įplauktumėte į Telio ežerą. Telio ežere laikykitės dešinės kranto linijos ir nuplaukus daugiau nei pusę ežero krantinės, už pusiasalio atrasite stovyklavietę.

 

Antros dienos maršrutas

Nuo Telio ež. stovyklavietės, Žeimenos upe iki Liūlinės km. (~22,6 km., 7,5 val.)

Iš Telio ežero stovyklavietės gryžkite į Šventelės upę, laikantis kairiojo kranto linijos. Iš Šventelės upės tuojau pat pateksite į Žeimeną. Už ~5 km. nuo Šventelės ir Žeimenos santakos priplauksite Švenčionėlių miestelio krantus.

Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo aplink jį. Miesto augimą paskatino 1862-ais metais nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis ir, žinoma, geležinkelio stotis. Pro miestą taip pat buvo nutiestas ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, siekiantis Adutiškį. Deja, geležinkelių miestelio vardą pelniusi gyvenvietė 1900-ais m. kone visas sudegė. Kuo greičiau jį atstačius pradėjo kurtis pramonės įmonės ir jau 1907 m. virš miestelio stogų iškilo medinė bažnyčios kryžius, įsteigta mokykla. Miesto plėtra nesustojo, todėl 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. Po 4-erių metų pradėjo veikti degtukų šiaudelių fabrikas. Antrąjį pasaulinį karą Švenčionėliams sukėlė daug nuostolių: sunaikinta virš 200 pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos sušaudyta 8000 žmonių. Tačiau Švenčionėliai – nuolat atgimstantis miestas, todėl po karo miestas buvo greitai atstatytas. Mieste galite nusipirkti maisto, vaistų, knygų, maloniai praleisti laiką kavinėse.

Jeigu bus noro, atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.

Kelionę tęsiant toliau, plaukite Žeimenos upe link Liūlinės kaimo. Nuo Švenčionėlių upes papildys pelkės, miškai. Kur ne kur praplauksite upės įlankas,- nesusimaišykite su kitų upių santakomis. Žeimenos upės tikrąją kryptį atpažinsite iš vandens srovenimo ir augmenijos judėjimo joje.

Nuo Švenčionėlių įveikus ~8 km, dešinėje pusėje pamatysite Garnio kaimą. Praplaukus gyvenvietę pajusite, kad Žeimena tampa vis labiau vingiuota. Nuplaukus likusią trajektoriją atsidursite Lakajos ir Žeimenos santakoje. Upių santakos dešinėje pusėje pamatysite kaimą, vadinamą Santaka. Nuo čia iki pat finišo plaukite ~1,5 km, ir pasieksite Liūlinės kaimą, kuriame yra Jūsų finišas! Iš karto, praplaukus po betoniniu tiltu, prisišvartuokite dešinėje pusėje.